“Menas netradicinėse erdvėse“ – projektas “RITMAI“

                                                                     

“Ritmai“ – alternatyvus meno projektas, kuriame įvairiomis raiškos priemonėmis – poezija, videoprojekcijomis, muzika – bus siekiama materializuoti moterų vidinių patirčių, virsmų bei ritmų sąveikas. Pats renginio pavadinimas „Ritmai“ kalba apie virsmo, vitališkumo bei pokyčių neišvengiamumą. Pasitelkiant įvairias meno raiškos formas – poeziją (N. Abrutytė), videoprojekcijas (A. Melnikova), muziką (merginų roko grupė iš Lenkijos „Andy“) – siekiama išryškinti tradicinio vyriškų bei moteriškų veikimo sferų padalinimo beprasmybę, buities ir dvasingumo dualistinio skyrimo neįgalumą, viešosios ir intymiosios erdvės ribų difuziją bei persipynimą.

 

ANDY (Lenkija) – merginų roko grupė iš Lenkijos, kurių muzikoje galima atrasti britų roko atgarsių, 80 – ųjų, 90 – ųjų melodijų. Merginų kūryba lyginama su tokiomis grupėmis kaip The Smith, Stone Roses, The Cure, Joy Division, New Order, Blur, Placebo. Per šešerius grupės gyvavimo metus, merginos koncertavo su tokiomis žvaigždėmis kaip John Zorn’s Painkiller, Mike Patton, Autistic Daugthers, Yat-Kha ir daugeliu kitų.

 

Andy kūryba, skambėjusi Vokietijos, Vengijos, net Kinijos scenose, pagaliau pasieks ir Lietuvos alternatyvios muzikos gerbėjus “Meno netradicinėse erdvėse“ projekto metu.

Veiksmo vieta:

 

Žemaitės skveras, Gedimino prospektas

 

Laikas:

 

Rugsėjo 19 d.

 

20 val. Renginio atidarymas. Monospektaklis pagal. N.Abrutytės poeziją (aktorė G.Aničaitė, videoprojekcijos A.Melnikova).

 

21 val. Gyvo garso koncertas, kuriame dalyvauja merginų roko grupė „Andy“ iš Lenkijos

 

“ATSARGIAI: GĖLĖS“

Kovo 8 d. į klubą „Musė“ kviečiame visas moteris ir ne moteris, nepasiklydusias tarp tulpių, rožių, narcizų ir amorfofalų bei prisijungti prie linksmybių šurmulio. Išlikime budrios, juk gyvenimas ne tulpėmis klotas.

14 val. ekskursija po miestą “(Ne)žinomos Vilniaus moterys“. Kuo garsios bei kaip pristatomos Vilniaus moterys oficialiose ekskursijose? Tai sužinosime pasivaiksčioję pagal Vilniaus turizmo informacijos centro sudarytą maršrutą pavadinimu „Žymiausios Vilniaus moterys ir meilės istorijos“. Susitinkame 14 val. prie Mindaugo paminklo (šalia Mindaugo tilto). Daugiau informacijos ir registracija – rasa@nkmi.lt .

Kelionę pratęs diskusijos klube „Musė“.  16 val. jūsų laukia workshopas ir diskusija “Ar yra vietos viešai feministinei erdvei Vilniuje?“. Svarstysime, kiek reikalinga bei kaip kurti panasią erdvę Vilniuje. Susipažinsime su Jennifer Ramme, kuri visų pirma yra žinoma kaip pagrindinė Emancypunx Records, nepriklausomo leiblo, skatinančio moterų kūrybą, atstovė, taip pat tokių renginių kaip Valpurgijos naktis, Ladyfest organizatorė. Ji pristatys Varšuvos patirtis kuriant alternatyvias erdves, papasakos kaip/kodėl/kam neseniai Varšuvoje atidarytas feministinis infoshopas UFA.

17 val. klube “Musė“ bus demonstruojami dokumentiniai filmai “Juodasis kanalas“, “Le Ma“, “She is real: worse than queer“. Detalesnį filmų aprašymą rasite www.nkmi.lt/kovo_8.html

18 val. stalo futbolo turnyras. Pirmas atviras stalo futbolo turnyras įvyks kovo 8d. klube “Musė“. Norintys dalyvauti gali registruoti savo komandas, kurios susideda iš dviejų merginų arba merginos ir vaikino.  Registruotis galima iki kovo 7d. el. paštu – siwsonik@wp.pl arba kovo 8d. iki 18h. klube “Musė“.

21 val. Vakare scenoje startuos leopardinio roko grupė „Zimbabwe“ ir pankrokas iš Lenkijos „Antidotum“.

Daugiau informacijos http://www.nkmi.lt/kovo_8.html

Pastos – nepastos, myli – nemyli

Neramu man žiūrėti į tokį mūsų apsileidimą ir neraštingumą. Merdėjantis blogas. Tai nusprendžiau atnaujinti puikia citata, kuri manau ne vienai sukels gilių minčių ir pačių įvairiausių interpretacijų:) .

Delfi dienos citata, tiesiog nepakartojama, pati išmintis, kalbanti ginekologės Vaivos Eringytės lūpomis:):
“Kai žmogus pastoja, jis pagalvoja. O čia pastos, nepastos – jau prisigėrė vaistų. O jeigu pastojai, tai ištekėk ir gimdyk, juk dažniausiai merginos su kažkuo draugauja.“

Ar gi ne tiesa?

Video instaliacija “Atpažinimas. Nebučiuok manęs, aš tą galiu padaryti pati“

Brangiosios,

 blogai irgi miršta ir prisikelia, numeta lapus ir vėl dengiasi naujais sluoksniais. Panašu, kad šiuo metu mes išgyvename tą mirties periodą. Statistikos neminėsiu (net baisu žiūrėti, koks gi mūsų aktyvumas buvo paskutiniu metu), bet tyla akivaizdi ir neperkalbama. Tikriausiai visas dėmesys skirtas pasiruošimams žiemai?

Bet raskite akimirką ir užbėkite į “Intro“ galeriją nuo vakar iki šeštadienio (2007 10 16 – 10 20) tarp 14 ir 17 val. Nors ir negyvai, bet galite pamatyti, ką A.Melnikova išdarinėjo su veidrodžiais, lūpdažiais ir savo kūnu.

Žvejai, kojinės, rogutės

   Žinot jau pradeda kvepėti rudeniu, geltonais lapais, drėgme ir truputį mirtimi. Bet ne gąsdinančiai, greičiau nostalgiškai ir su atgimimo viltimi.  Šiandien pagaliau sugebėjau pagauti akimirką, kai viskas susilieja. Kaip visi gyvenimo rudenys staiga susikerta viename taške, persipindami kvapais, išgyvenimais, prisiminimais. Stovėjau ant tilto virš Neries, akys lakstė ir brėžė užtikrintą trikampį tarp medžio, upės ir žvejo, o aš laikiausi rankomis įsikibusi į šaltą geležinę tilto atramą, ir kvėpavau. Kvėpavau tiek praeitimi, tiek dabartimi: praeiti tiltai, liestos atramos, stebėti žvejai ir upės, kvepalų aromatai ir drėgmė, įsimylėjimas ir neapyktanta, vienatvės džiaugsmas ir liūdesys. Visi sugrįžo vienu metu. Jaučiausi kaip stiklainis perpildytas visokio gėrio. Nedažnai taip nutinka. Lėtu žingsniu, išlaukdama ir išbrandindama kiekvieną žingsnį judėjau į kitą krantą. Po sekundės grįžau į miestą, kur nebėra upių ar žvejų, perpildytą vienpusiškais kvapais ir nuvalkiotais garsais, judančiu ir atkakliai besibraunančiu geresnio gyvenimo link. Kur tave iš viršaus stebi ir reklamos pavidalu tau grūmoja arba vilioja nuostabiosios moterys, kurios batų ar kitų aksesuarų dėka tampa “Įžūlaus pranašumo“ pranašėmis.   

Tai tiek tų asmeniškumų. O dabar pasiūlymai.

 Gal būtų kokių iniciatyvų ką nors nuveikti kartu? Kokį workshopą pasidaryti: iškepti pyragų, numegzti savo vyrams ar moterims kojinių šaltesniems orams, susikalti rogutes žiemos linksmybėms ar išsileisti diy laikraštį vakariniam skaitymui prie žibalinės lempos? Galite siūlyti nesidrovėdamos. O jei kas jau labai rimtai susidomės tai galėsiu net pasakyti kišenę iš kurios galima būtų pasiimti ir pinigų rimtesniems projektams. Tiesą pasakius, nelabai įsivaizduoju kokie ten reikalai mūsų stovykloje. Kalbant apie mūsų palapinę, šiuo metu ten vyrauja inkubacinis periodas ir paruošiamieji darbai. Visos užsilaksčiusios įvairiais frontais: darbuose, magistruose, studijose. Bet esu tikra rastume laiko dvasios atgaivai…Ka?

Nykštukų piketas arba Zimbabwe feat. Zemaite

“MENAS NETRADICINĖSE ERDVĖSE“ 

 Nykštukų piketas rugsėjo 21-23 dienomis, Žemaitės skvere.

“Mūsų balsai nebegirdimi, tegu kalba nykštukai“

Nykštukus įgarsins grupė Zimbabwe ir Buby rugsėjo 21 d. 20 val.

Koncertas dedikuojamas Žemaitei.

Nes mums ne vis vien. Nes mums patinka žalia zona.

Grupė “Iš reikalo“

Drąsa – kalbėti, aistra – gyventi

Sveikos,

rytoj toks darbais ir malonumais perkrautas penktadienis. Visu pirma, Jaksto pasiulymai

  Informacinis ir savitarpio paramos centras kviečia į tik ką išleistos „Drąsa – kalbėti, aistra – gyventi“ knygos pristatymą. Ši knyga – tai pirmasis bandymas Lietuvoje suteikti erdvę autentiškiems lesbiečių, biseksualių ir transseksualių asmenų, kurie visuomenėje yra nepagrįstai atstumti, pasakojimams. Nepaprastai drąsiai knygoje kalbama apie tai, kaip būti, mylėti ir išlikti savimi gyvenant homofobiškoje visuomenėje. Ši knyga nepaliks abejingu nei vieno: kažkam ji padės geriau suprasti homoseksualius asmenis, kita skaitytojų dalis įgis daugiau drąsos kalbėti apie save ir ryžtingiau ginti savo žmogaus teises. Šiuos interviu surinko ir asmenines patirtis dokumentavo bei rinkinį sudarė ir išleido Lygių galimybių plėtros centras. Labai svarbu, kad tai ne šiaip knyga apie lesbietes, biseksualus ar transseksualus – žodis suteiktas patiems subjektams. Rinkinys atskleidžia atstumtųjų asmenų patirtis, o jų autentiškas balsas mažina atskirtį jau vien todėl, kad tai nebėra tylintys ir pasyvūs subjektai. Kaip įvade teigia Ieva Dilytė, būti matomam viešajame diskurse yra „esminis ir politinis klausimas“. Šiuo atveju prabilę subjektai, įsileisdami skaitytojus į savo išgyvenimus, pradeda dialogą su heteronormatyvine visuomene ir kvestionuoja primityvias tapatybių sampratas .

Kai 1 knyga ir 1 recenzija pribaigia smegenų likučius…

Ačiū ačiū už feministinių renginių anonsus ir naujienas iš JAV!

Aš savo ruožtu siūlau šiek tiek vietinių realijų, kurios kaip cinkuota skarda atsparios tiek feministinei literatūrai, tiek menui, tiek akcijoms… Chrestomatinis “single woman“ demonizavimo pavyzdys, paskaitykit!

http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14342503

Strinos, kraujas ir ugnis

Sveiki ir sveikos visos sugrižtančios po vasaros atostogų atgal prie darbų.  Su naujais įspūdžiais ir galbūt naujomis idėjomis. Gimtasis Vilnius šį rugsėjį tikrai džiugina gerais renginiais. Kievieną rugsėjo penktadienį miestą drebina vis naujas feministinio meno projektų atidarymas. Taip rugsėjo 7 dieną šiuolakinio meno centre pasirodė Chicks on Speed. Rugsėjo 14 dieną ten pat atidaroma jaunų Lietuvos menininkių grupės paroda. O rugsėjo 21 dieną tiesiog būtina ateiti į Žemaitės skverą Gedimino prospekte, kur ponų ir poniučių ramybę įžūliai drums grupė Zimbabvė ir Martos Vosyliūtės inspiruoti šiuolaikiniai menai.

Teik anonsų.

O aš norių pasidalinti keliais savo kelionių po JAV fragmentais ir supažindinti su viena menininke iš Niujorko, kuri man pasirodė keistai įdomi. Jos performansą teko matyti vienoje Chelsea rajono galerijų – White Box, projekto “Theater of Cruelty“ metu. Carolyn Ryder Cooley yra žinoma savo beprotiškomis akcijomis, kurių metu ji virvėmis prisirišusi kabo po Niujorko tiltais, prisitvirtinusi stirnos kūno dalis ir degančius ragus. Projekto White Box metu, menininkė, kaip visada, degančiais ragais, baltu podiumu į galerija įnešė krauju persunktą strinos širdį ir išsikruvinusi drabužius iš lėto išėjo…Tai buvo savitas menininkės komentaras visam tam kas šiuo metu vyksta pasaulyje.

Taip atrodė Carolyn Ryder Cooley performansas White Box’e.

Menininkės veikla neapsiriboja vien performansais, ji kuria ir muziką, ją atlieka su įvairiomis grupėmis, tapo, kuria objektus, aktyviai dalyvauja menininkų politinėse akcijose ir bendruomenių veikoje, bei kt. Aplankykite Carolyn Ryder Cooley svetainę:

www.carolynrydercooley.com

Knygų skaitymas

       Sabotuotojos ir sabotuotojai,

žinau, kad per vasarą perskaitėte milijonus gerų knygų, knygučių. Pasidalinkite įgyta išmintimi:).

Dienos, o gal netgi savaitės klausimas: Kokia feministinė knyga yra labiausiai verta būti išversta į lietuvių kalbą?

Kol kas teturime lenkų autoriaus Sleczkos “Feminizmą“, Simone de Beauvoir “Antrąją lytį“ ir Valeriją Solanas. Berods viskas, jei neklystu. Galite pataisyti, jei ką pamiršau. Lentynos tiesiog lūžinėja, perkrautos neišverstų knygų.  Taigi, rinktis tikrai yra iš ko.