Meno istorikės jau ir anksčiau pasigedo moterų vardų meno istorijoje. Ir istorijoj, nes visa istorija yra tendencingai vyro istorija. Buvo parašyti alternatyvūs vadovėliai bandantys įrašyti moterišką istorijos dalį. Konkrečiai ir meno istorija tokia buvo.

Kita vertus pasirodė ir tokia nuomonė, kad bandymas įsirašyti į vyriška sistemą yra tarsi, tai sistemai nuolankumo rodymas. Turi racijos. Bet man vistiek pikta, kad aš nežinau tų stulbinančių moterų, o noriu jas žinoti. Tinka visos, kurios nebūtinai gal gavo Nobelio premiją, ar valdė valstybę, žodžiu- sužibėjo vyriškoje sistemoje, bet ypač tos, kurios alternatyviai buvo/yra svarbios – keičiančios gyvenimus moterys.  Noriu apie jas visas žinoti. 

Kita vertus, manau būtų vistiek labai sveika – erdves užpildyti KITOKIAIS moterų atvaizdais. Tokių, kur asmenybė svarbiau nei nosies forma.  Moterų vaizdai ne vyro, o žmonių žvilgsniui. Tiesą pasakius visai nesenai man atsiuntė “gražų“ filmuka.

http://www.nezinau.lt/moteris-mene-500-metuVadinasi 500 metų moteris mene. Ten sukompiliuota daugybė moters portretų. Filmukas mane traumavo – 500 metų moteris nuleistom akim. Noriu kažką anti tam padaryt. Rasti sau kažkokių antibiotikų nuo šitos ligos. Kitoki srauta uzlieti ir apkrėsti smegenis.

Reklama

Troleibotažas

30 gegužės, 2007

Didi mintis, MonikaTereškova! Kad negaišti laiko meditavimui apie niekaip neišsipildančias akcijas, siūlau imti ir padaryti vieką patiem. “Sabotažo“ blogerės ir blogeriai padarė žaibišką brainstorming’ą ir iškristalizavo akcijos idėją. Štai kokia esmė, dear saboteurs:

mieste bus klijuojami nedideli plakatai su troleibusų planais, papildytais Lietuvos veikėjomis moterimis, kuriomis miesto valdžia nepasirūpino. Sąrašas dar tik pradedamas sudarinėti, tad visi gali jį papildyti, koreguoti ir komentuoti.

Julija Žemaitė

Ieva Simonaitytė

Salomėja Nėris

Margarita Jankauskaitė (gyva legenda?? bet gal ir nieko)

Šatrijos Ragana

Lazdynų Pelėda

Emilija Pliaterytė

Barbora Radvilaitė

Marija Gimbutienė

Liuda Purėnienė– Vienožinskaitė

Yra pasiūlymų įsijungti ir į tarptautinį kontekstą:

Pina Baush ir Maja Pliseckaja

Valentina Tereskova ir Dalia Grybauskaitė (jos kartu gerai atrodo)
Valery Solanas

Virginija Woolf

Frida Kahlo

Janis Joplin

Vivjene Westwood

Indira Gandhi

Leni Riefenstahl

Litvinova

Muratova

Kas dar? Kodėl?

Reminiscencija iš Sabotažo

30 gegužės, 2007

kt-skliautuose.jpg
SABOTAŽAS 2007, Naujieji Skliautai, Vilnius. Ant sienos- viena iš “Keistų Tiesų“.

Deja, rūsiuose sunkoka fotografuoti, todėl reportažas tuo ir baigiasi šį kartą…

istoriJOS

28 gegužės, 2007

Prieš keletą dienų, eidama pro Lukiškių aikštės pašonėje esnačią autobusų poilsio stotelę (prie Jokūbo bažnyčios) žiūrėjau į ten išsirikiavusius keletą naujų modernių žemagrindžių miesto autikų. Visų jų langai ir šonai buvo papuošti kultūrine-edukacine reklama, kurią jau turbūt visi matė: garsiausi Lietuvos kompozitoriai – Klova, Čiurlionis, Dvarionas, Balsys ir t.t. Puikus sumanymas šviesti liaudį einant į 2009-uosius neva kultūros metus. Primena Kiniją, kur besiruošiant olimpijadai  valdžia bando priverstinai daryti vietinius kultūringesniais: įstatymais uždraudė spjaudytis ir keiktis, taksistai privalo išmokti bent kelis žodžius anlgiškai, ir pan.

Na, o mus kultūrininkai bando supažindinti su tautos kultūros veikėjais. Butent, veikejais.

O kur dingo visos veikėjos? Ar jų amžiaus pradžioje nebuvo? Ar visos damos tik šlifavo Kauno šaligatvius, siurbčiojo arbatėlę ir puoselėjo geras manieras?

Štai visai neseniai atsitiktinai išgirdau apie tokią be galo įdomią asmenybę, Justino Vienožinskio seserį – Liudą Purėnienę – Vienožinskaitę. Vikipedija ypatingai šykščiai pateikia informacijos apie ją  – pirmają Pabaltijo šalyse moterį teisininkę (http://lt.wikipedia.org/wiki/Liuda_Pur%C4%97nien%C4%97).  Istorikės tvirtina, kad tai buvo spalvingo ir valdingo charakterio moteris, kurios vyras visą gyvenimą tvarkingai slėpė nuo jos savo rūkymo įprotį. Tačiau ji, baigusi studijas, nemokamai advokatavo ne tik politnėse bylose, bet gynė ir vieną Tado Ivanausko studentę. Garbus mokslininkas su šia studente laukėsį nesantuokinio kūdikio. Mergina kažkodėl atsidūrė teisme ir turėjo ginti savo teisę  į  šį kūdikį. Jai atstovavao Purėnienė ir bylą laimėjo. Tado Ivanausko muziejuje to nesužinosite, ar ne? Be to, Purėnienė dalyvavo abiejuose pirmuosiuose Lietuvos seimuose, ir šiaip amžiaus pradžioje aplink save būrė politiškai aktyvias moteris. Norėčiau apie ją sužinoti daugiau…

Kodėl tokių vardų nesigirdi ir nesimato viešojoje erdvėje, o tik uždaruose istorikų rateliuose….?

22 gegužės, 2007

Kodėl Sabotažas?

Todėl, kad prasidėję Vilniuje ladyfest’ai turi tęstis. Todėl, kad Vilniaus meras mano, kad homoseksulaumas tai – hobis, ir (Pet Shop Boys to nezinojo) Pride paradų dar teks palaukti. Todėl, kad kai pešasi politikai, tai vyksta profesinių interesu karas, kai politkės – tai “kur bobos – ten emocijos“, todėl kad bet koks nususelis dar gali i mane kreiptis “mazule“, todėl kad simtameciai medžiai kertami vardan papildomu vietu masinoms stoveti, todėl kad vaistu pramone mus mausto ir manipuliuoja, todėl kad seniai, ligoniai ir kiti marginalai yra ismesti uz borto, todėl kad truksta politinio meno ir daugelio kitu dalyku….

ir todėl kad kiekviena diena nutinka visokiausiu istoriju…..

Vilties teikia tai, kad si blog’a mane paskatino daryti vaikinas, menininkas, muzikantas ir siaip idomus zmogus. Butent, feministini blog’a Lietuvoje. Kuriame galetume israsyti viska.

kas yra sabotažas?

21 gegužės, 2007

Sabotažas – tai sąmoningas tam tikrų pareigų neatlikimas arba tyčinis blogas jų atlikimas, slaptas pasipriešinimas, įrengimų, technikos, gaminių naikinimas, siekiant tam tikrų tikslų. Terminas kilo iš prancūziško žodžio „sabot“ – kurpė, batas. Malūnų darbininkai Prancūzijoje darbinius konfliktus spręsdavo kurpių pagalba, mėtydami jas į girnas, ir tokiu būdu stabdydami įrengimus.
Tradicinius lyčių vaidmenis galima matyti kaip besisukančias girnas. Jų sraigto neatitinkantieji pakankamai skausmingai gali pajusti savo klumpių trintį tarp sistemos ratų. O kas šiuo atveju galėtų būti klumpės, stabdančios sistemą, mažinančios jos inerciją? Į kurias sistemos dalis reikėtų pirmiausiai taikytis, kad ji netektų savo galios? Ar toks klumpių kaišiojimas, kaip užmaskuoto protesto būdas, gali būti efektyvus siekiant sumažinti trintį, kylančią tradicinės lyčių sistemos girnose? Kokie kiti metodai padėtų sukurti erdvę, kurioje kiekviena ir kiekvienas galėtų įžengti su savo labai individualiom klumpėm?